
Sveiki! Aš esu Vaiva Nat, kūrybinė „Wool Cocoon” siela. Čia viską darau pati, nuo pradžios iki pabaigos, įskaitant bendravimą su tokiais pirkėjais kaip jūs. Turiu pasakyti, kad jūsų palaikymas mano mažam verslui pripildo mano širdį džiaugsmo! Nuo 2004 metų aš su meile kuriu rankų darbo gaminius savo dirbtuvėje, esančioje ES.
Mano aistra – elegantiškas ir modernus dizainas, todėl kuriu gaminius, kuriuose svarbiausia paprastumas ir šiuolaikinis grožis. „Wool Cocoon” dirbtuvėje mano pagrindiniai tikslai – atsakingas amatas, ekologiškai sertifikuotų natūralių medžiagų naudojimas ir nepalaužiama pagarba aukščiausiai kokybei. Tvirtai tikiu, kad galima kurti gaminius, kurie ne tik džiugina akį, bet ir atitinka aukštus etikos bei aplinkosaugos standartus. Kiekvienas gaminys sukurtas galvojant apie funkcionalumą ir minimalizmą, kad galėtumėte kasdien mėgautis tiek jo grožiu, tiek praktiškumu. Kaip vienišas kūrėjas, į kiekvieną daiktą, kurį meiliai pagaminu, įdedu visą savo širdį ir sielą.
Jei kada nors kiltų klausimų ar prireiktų pagalbos, nedvejodami susisiekite – aš visada čia 🙂
Norite sužinoti daugiau apie mano istoriją? Slinkite žemyn – žemiau dalinuosi visu interviu.


Aš esu kūryba: istorija už „Wool Cocoon”
Prieš keletą metų su manimi interviu kalbėjosi Lietuvos žurnalas Sekundė. Jie klausė apie mano darbą, gyvenimą ir apie tai, kaip grafikos dizainerė iš Panevėžio ėmė savo dienas leisti rankomis velianti vilną. Dabar, prisimindama tą pokalbį, norėjau čia pasidalinti dalimi tos istorijos – visiems, kam įdomu, kas slypi už „Wool Cocoon”.

Nuo grafikos dizaino iki vilnos
Mokiausi grafikos dizaino ir buvau viena pirmosios Lietuvos grafikos dizainerių laidos absolvenčių. Prisimenu, kai pradėjau studijas, man pasakė, kad teks dirbti su kompiuteriu – ir aš išsigandau. Tuo metu kompiuteriai atrodė svetimi ir bauginantys. Juokinga, bet šiandien negaliu įsivaizduoti darbo be jo.
Vilna mane susirado beveik atsitiktinai. Nebuvo jokio didelio plano, jokios penkerių metų verslo strategijos – tiesiog medžiaga, kuri mano rankose atrodė tinkama taip, kaip niekas kitas. Pradėjau nuo mažų dalykų – vėliau gėles ir papuošalus, kai tokie aksesuarai buvo visur. Skoniai keitėsi, į madą atėjo minimalizmas, ir kartu keitėsi mano darbai. Šiandien gaminu guolius katėms, kepures, krepšius, kilimėlius ir lempų gaubtus – daiktus, skirtus ne tik žiūrėti, bet ir gyventi su jais.
Nauja pradžia sename gimtajame mieste
Gyvenimas ne visada juda tiesia linija. Po sunkios skyrybų patirties likau viena auginti du vaikus. Bandžiau miesto gyvenimą Vilniuje, vėliau porą metų praleidau Airijoje, kur pardavinėjau savo vilnos gaminius menininkų turguje ir, nustebusi, atradau, kaip labai užsienyje vertinamas rankų darbas. Galiausiai grįžau namo į Panevėžį – ir supratau, kad niekas man netinka geriau. Tai jauki, nuoširdi, be pretenzijų vieta gyventi ir kurti.
Dalinuosi šia savo istorijos dalimi, nes žinau, kad esu ne vienintelė moteris, kuriai teko viską kurti iš naujo po sunkaus gyvenimo etapo. Jei bent kiek tai, ką padariau, parodo, kad sunkus posūkis gyvenime nėra kelio pabaiga, o kartais – geresnio kelio pradžia, tuomet džiaugiuosi, kad tuo pasidalinau.

Kodėl minimalizmas, praktiškumas ir natūralios medžiagos
Beveik du dešimtmečius užsiimdama šiuo amatu, tiksliai žinau, ko nenoriu kurti: nieko perkrauto, nieko, kas per daug stengiasi įtikti. Noriu paprasto dalyko – minimalistiškų, praktiškų gaminių iš natūralių medžiagų. Vilnos, veltos tradiciniu būdu – muilu, vandeniu ir rankomis, be jokių trumpesnių kelių.
Tai lėtas, fizinis darbas. Vėlimas sunkiai atsiliepia rankoms, todėl kiekvienam gaminiui pagaminti reikia tikrai daug laiko ir rūpesčio. Bet per tuos metus pastebėjau vieną dalyką: vis daugiau žmonių ieško būtent to. Auga natūralių medžiagų vertinimas, lyginant su sintetinėmis, daiktų, kurie sukurti ilgai tarnauti, o ne būti pakeisti. Aš visada verčiau turėčiau vieną gerai pagamintą vilnos gaminį nei dešimt sintetinių – ir manau, kad daugelis mano klientų jaučia tą patį.
Vis dar kuriu, vis dar smalsu
Vadovauti „Wool Cocoon” reiškia pačiai atlikti visus darbus – vėlimą, fotografavimą, atsakymą į el. laiškus, netgi buhalteriją, kurios, prisipažinsiu, nemėgstu. Bet kūrybinė dalis niekada nepabosta. Iš prigimties aš vis dar esu idėjų žmogus.

Galiausiai, manau, interviu pavadinimas viską pasakė geriausiai: aš esu kūryba. Nesu tikra, ar galėčiau įsivaizduoti, kad darau ką nors kita.
Nuotraukos: P. Židonis.
